Net gražiausios knygelės, modernios mokymo bei lavinimo priemonės, pasakojimai ar pažintinės televizijos laidos (apie gamtą ir jos turtus) negali tiek duoti, kiek natūralus vaiko ir gamtos santykis. Vaikui svarbu pačiam atrasti, analizuoti, eksperimentuoti.

Aplinkos stebėjimai labai veikia vaikus. Jie susidaro daugelio daiktų ir reiškinių teisingus vaizdinius, juos įsisąmonina ir išreiškia savo kalboje, o tai ugdo vaikų mintį, jų protines galias, gausina žodyną, atmintį, dėmesį, garantuoja normalią vaikų psichinę raidą, vaikas didžiuojasi savimi.

Gamta – vienas galingiausių žmogaus auklėjimo veiksnių ir kruopščiausias auklėjimas be šito veiksnio visuomet bus sausas, vienpusis, nemaloniai dirbtinis.

Apie tai buvo diskutuojama mūsų darželyje organizuotoje metodinėje-praktinėje ikimokyklinių įstaigų konferencijoje ,,Edukacinė vaikų veikla lauke”